Švedijos parlamentas (Riksdagas) rugpjūčio 13 d. priėmė naują baudžiamųjų bausmių sistemą – vyriausybė šią reformą vadina didžiausiu baudžiamosios teisės pokyčiu šalyje nuo Baudžiamojo kodekso (Brottsbalken) įvedimo. Reforma iš esmės keičia principus, kuriais teismai skiria bausmes, tačiau kol kas nežinoma tiksli data, kada nauja tvarka pradės galioti.

Riksdagas priėmė naują Švedijos bausmių sistemos reformą

Reforma remiasi Vyriausybės pasiūlymu (Prop. 2025/26:297), paskelbtu 2026 m. liepos 2 d., ir Teisingumo komiteto (Justitieutskottet) išvada (betänkande 2025/26:JuU48), kurią komitetas patvirtino rugpjūčio 12 d. Kitą dieną, rugpjūčio 13-ąją, dokumentą galutinai priėmė Riksdagas.

Sprendimas nebuvo vienbalsis – bent keturios opozicijos partijos (Socialdemokratai, Kairieji, Centro partija ir Žalieji) teikė išlygas ar alternatyvius pasiūlymus dėl atskirų reformos dalių, nors valdančioji koalicija reformą palaikė. Tikslus balsavimo rezultatas (balsų skaičius) viešai skelbiamuose šaltiniuose kol kas nenurodytas.

Kas keičiasi Švedijos baudžiamųjų bausmių sistemoje

Reforma panaikina iki šiol galiojusią prezumpciją prieš laisvės atėmimo bausmę – vietoje jos įvedamas sąlyginio laisvės atėmimo (villkorligt fängelse) institutas, pakeisiantis dabartines sąlyginio nuosprendžio ir apsauginės priežiūros formas.

Taip pat naikinama vadinamoji „kiekio nuolaida“ (mängdrabatt) – iki šiol, skiriant bausmę už kelis nusikaltimus, teismai taikydavo nuolaidą bendrai bausmei. Pagal naują tvarką, kelių nusikaltimų vertės bus sumuojamos, o ne mažinamos.

Reforma taip pat numato platesnį bausmių skalės naudojimą – teismams sudaromos sąlygos taikyti aukštesnes bausmes maksimalios skalės ribose, panaikinami keturi švelninantys pagrindai (tarp jų – fizinė žala nusikaltėliui, garbus amžius ar prasta sveikata, uždelstas baudžiamasis persekiojimas, darbo netekimas). Nusikaltimams, susijusiems su organizuotomis grupuotėmis, bausmės dvigubinamos, o pakartotiniams sunkių smurtinių ar seksualinių nusikaltimų vykdytojams numatoma galimybė skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Iš viso, vyriausybės duomenimis, pakeista apie 50 skirtingų nusikaltimų bausmių skalių – tarp jų sunkaus kūno sužalojimo, išprievartavimo ir ekonominių nusikaltimų.

Vyriausybė reformos tikslą įvardija kaip sąžiningesnę bausmių sistemą, kurioje bausmė geriau atspindėtų nusikaltimo sunkumą, kartu didinant dėmesį nukentėjusiųjų interesams ir visuomenės saugumui.

Kada įsigalios nauja bausmių sistema Švedijoje

Nei priimtame teisės akte, nei jį lydinčiuose dokumentuose kol kas nenurodyta konkreti įsigaliojimo data – tiksliai nustatyti ją paliekama pačiai vyriausybei atskiru sprendimu. Anksčiau, balandžio–liepos mėnesiais, viešojoje erdvėje buvo minima galima 2026 m. rugpjūčio 1 d. data, tačiau ji priklausė nuo to, ar Kalėjimų ir probacijos tarnyba (Kriminalvården) spės pasiruošti pokyčiams, ir nebuvo patvirtinta kaip galutinė. Policijos vadovė viešai yra sakiusi, kad realų reformos poveikį nusikalstamumui bus galima pajusti tik apie 2028 metus, o opozicijos atstovė įspėjo, kad pilnas poveikis gali užtrukti 10–15 metų.

Kitaip tariant, reforma jau yra priimtas įstatymas, tačiau dar neįsigaliojusi tvarka – kol vyriausybė nepaskelbs konkrečios datos, dabartinės bausmių skyrimo taisyklės lieka galioti.

Kai vyriausybė paskelbs konkrečią įsigaliojimo datą, ScandinavianNews prie šios temos grįš su atnaujinta informacija. Iki tol nauja bausmių sistema egzistuoja tik kaip priimtas, bet dar neveikiantis įstatymas.